Kovo 20 - 21 dienomis mūsų gimnazijoje vyko paroda „O medis – tai tylinčio džiaugsmo gilybė“, skirta pasaulinei Žemės dienai. Parodoje buvo eksponuojami Pilaitės gimnazijos mokinių užauginti medeliai ir pagaminti inkilai. 

Žiūrėdamas į gaublį negali nepastebėti, kokia Žemė didelė ir įvairi: jūros, kalnai, upės, ežerai... Kiekvienas iš mūsų turėtume jai padėkoti už tyrą orą ir už žaliuojančius miškus, nes tai atskiri pasauliai, kupini grožio, džiaugsmo, gyvenimo harmonijos ir beribio įkvėpimo.

Džiugu, kad ir mūsų mokyklos bendruomenė nėra abejinga šiam nuostabiam pasauliui - jau antri metai mūsų mokykloje vykdomas tarptautinis Comenius projektas „Šiandienos sėklos -rytdienos miškai“. Mokiniai rudenį ir žiemą ne tik grožėjosi miško augalais, bet ir rinko nuo sveikiausių medžių ir krūmų sėklas. Mokykloje sėklas aižė, apibūdino, paruošė jas saugojimui ir daiginimui.

Pradėjus projekto eksperimentinę dalį - daiginimą, daug skaitėme mokslinės literatūros, konsultavomės su miškininkais. Sėklų daiginimas - nuoseklus, daug kruopštaus rankų darbo reikalaujantis procesas. Sėjimo gylį parinkome maždaug 10 kartų didesnį už sėklos skersmenį, palaikėme optimalią dygimo temperatūrą 20-25°C. Ruošiant sėklas sėjai, buvo svarbu suaktyvinti fiziologinius procesus, sužadinant fermentų veiklą, maisto medžiagų apykaitą bei gemalo augimą ir vystymąsi. Daiginome daug skirtingų miško augalų sėklų ir pastebėjome, kad skirtingų augalų sėkloms reikalingos ir skirtingos sąlygos. Ne visos sėklos dygo iš karto, todėl joms „prakalbinti“ radome įvairių būdų, pvz., stratifikaciją namų sąlygomis, sėklos tam tikrą laiką buvo laikomos drėgnai +1- +6° C temperatūroje (idealiausia vieta šaldytuvas).

Sėkloms sudygus lėkštelėse, pašalinome silpnesnius daigelius, o stipresnius labai atsargiai perkėlėme į mažus vazonėlius. Džiaugėmės, kai po kelių dienų pasirodė pirmieji žali lapeliai, dažniausiai visai nepanašūs į tikruosius augalo lapus. Pirmomis dienomis mažyčius sėjinukus pridengėme skaidriais plastikiniais indeliais, sudarydami šiltnamio efektą. Nuolat laistėme, purenome dirvą, stebėjome, ar neplinta grybinės ligos, ar nepuola kenkėjai.

Deja, kaip ir gamtoje, ne visiems išdygusiems daigams buvo lemta tapti medžiais, dalis jų išdžiūvo, o mūsų užauginti vienerių metų sėjinukai pasiekė maždaug 30- 40 cm aukštį. Mažučiai ąžuolai, kaštonai, klevai, riešutmedžiai ir kiti medeliai suspindo subtiliu grožiu ir elegancija.

Ant biologijos kabineto palangės puikuojasi ne tik iš mūsų krašto kilę augalai, bet ir iš egzotinių šalių – tai anonos, palmės, tamarindai..

Miškas yra ne tik medžiai, bet ir gyvūnų namai.

Tikriausiai, neįsivaizduojame pavasario be paukščių giesmių. Kad paukščiams būtų saugiau gyventi, mes pasirūpinom ir jų būstais. Vasario mėn. per integruotą matematikos, dailės ir biologijos pamoką mokiniai pagilino žinias apie mūsų krašto sparnuočius, tapė įvairius paukščius, sprendė matematines užduotis, susijusias su inkilų gamyba bei medienos kaina. Per technologijos pamokas mokiniai gamino dailius inkilus paukščiams. Pilaitės miškuose iškelti inkilai lauks naujų gyventojų.

Džiugu matyti, kaip auga pasodinti maži medeliai, kaip kantriai stiebiasi į saulę, čiulbant paukščiams...

Lietuva 2012 m. buvo pripažinta geriausia miškus saugančia ir tvarkančia valstybe pasaulyje. Mes, vykdydami Comenius projektinę veiklą, įsitikinome, kad medelio kelias į mišką labai ilgas, todėl ir saugoti juos nepaprastai reikia. Manome, kad ir ateityje mes sugebėsime tinkamai rūpintis savo krašto žaliuojančiomis giriomis ir kvepiančiais šilais.

Reportažas G. Slavinskienės ir I. Balčiūnienės