VGK komisija 2014-2015 m.m.

ĮSAKYMAS

DĖL GIMNAZIJOS VAIKO GEROVĖS KOMISIJOS

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo
2010 m. gruodžio 14 d. Nr. XI-1232 (Žin., 2010-12-31 Nr. 157-7969) 14 straipsnio 5-7 punktais ir
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro „Mokyklos Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos
darbo organizavimo tvarkos aprašu“ patvirtintu 2011 balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579, bei
Vilniaus Pilaitės gimnazijos „Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo tvarkos aprašu“
patvirtintu gimnazijos direktoriaus 2012 spalio 12 d. įsakymu Nr. V-
56

s u d a r a u Gimnazijos Vaiko gerovės komisiją:

1. LAIMA JUŠKEVIČIENĖ, tiksliųjų, gamtos mokslų, kūno kultūros ir pagalbos vaikui skyriaus vedėja, komisijos pirmininkė;

2. VIRGINIJA RATIUKIENĖ, socialinė pedagogė, komisijos pirmininko pavaduotoja;

3. ZOTIKAS POPOVAS, gimnazijos direktorius;

4. RASA BUBNIENĖ, psichologė;

5. IRENA VALUŠIENĖ, istorijos mokytoja, II b klasės auklėtoja;

6. OKSANA ANDRUKONIENĖ, anglų kalbos mokytoja, III c klasės auklėtoja;

7. BIRUTĖ NORKUVIENĖ, bibliotekininkė;

8. NEDAS PETRAVIČIUS, IV b klasės mokinys, MP prezidentas;

9. RŪTA MILAŠIENĖ, etikos mokytoja, IV b klasės auklėtoja, VGK sekretorė.

Pagalbos vaikui planas


I etapas:
  1. Problemos išsiaišinimas;
  2. Problemos sprendimas tarp mokytojo, tėvų ir vaiko.
II etapas:
  1. Mokytojas išbando kitus mokymo būdus ir metodus, įvairias bendravimo formas;
  2. Mokytojas pagal galimybes teikia individualią pagalbą;
  3. Mokytojas informuoja tėvus ir klasės auklėtoją apie iškilusią problemą;
  4. Tėvai, klasės auklėtojas, mokytojas konsultuojasi su specialistais.
III etapas:
  1. Mokytojas keičia metodus ir būdus. Tėvai, klasės auklėtojas stebi vaiko pokyčius;
  2. Klasės auklėtojas, mokytojas kreipiasi į spec. ugdymo komisiją arba prevencinę darbo ir socialinės pedagoginės pagalbos vaikui grupę;
  3. Spec. ugdymo komisija tiria vaiką arba prevencinio darbo ir socialinės pedagoginės pagalbos vaikui grupė analizuoja situaciją, teikia konsultacijas;
  4. Supažindinami tėvai ir pedagogai su nutarimu.
IV etapas:
  1. Tėvai, mokytojai, klasės auklėtojas, specialistai fiksuoja pokyčius;
  2. Mokyklos specialistai, esant reikalui, rekomenduoja vaiką kompleksiniam tyrimui ar konsultacijoms specialistams kitose įstaigose;
  3. Specialistai, dirbantys gydymo ar konsultacinėse įstaigose, centruose, konsultuoja, teikia metodinę pagalbą bei rekomendacijas darbui su vaiku mokykloje.

VGK sudėtis, 2013 - 2014 m.m.

1. Laima Juškevičienė, neformaliojo švietimo ir pagalbos vaikui skyriaus vedėja, komisijos pirmininkė;

2. Rasa Bubnienė, psichologė, komisijos pirmininko pavaduotoja;

3. Aistė Čereškienė, socialinė pedagogė;

4. Zotikas Popovas, gimnazijos direktorius;

5. Viktorija Karpova-Bulo, anglų kalbos mokytoja, II d klasės auklėtoja;

6. Rūta Milašienė, etikos mokytoja, III b klasės auklėtoja, VGK sekretorė;

7. Oksana Andrukonienė, anglų kalbos mokytoja, II c klasės auklėtoja;

8. Birutė Norkuvienė, bibliotekos vedėja;

9. Gabrielė Špejeraitė, IVa klasės mokinė, MP narė.

Pagalbos vaikui grupės veiklos kryptys

Pagalbos vaikui grupė 2008/2009 m.m.

Pagalbos teikimo tikslas - padėti įgyvendinti mokinių  teisę į  mokslą,  užtikrinti veiksmingą mokinių ugdymąsi  ir   mokymąsi mokykloje bei sudaryti prielaidas pozityviai vaiko socializacijai ir pilietinei brandai.

Uždaviniai:
  • Mokinių asmenybinių savybių, elgesio nukrypimų ir mokymosi sutrikimų priežasčių studijos;
  • Priemonių ir programos, skirtos atitinkamoms priežastims šalinti ar koreguoti, numatymas ir taikymas;
  • Konsultacijos, sprendžiant sudėtingas ir konfliktas situacijas;
  • Šalinti  priežastis, dėl kurių mokiniai  negali   lankyti mokyklos ar vengia tai daryti;
  • Sugrąžinti į Mokyklą jos nelankančius mokinius;
  • Padėti mokiniui adaptuotis Mokykloje.
Principai:
  • Vaiko gerovės ir pedagoginių tikslų prioritetas;
  • Etinė komandos narių pozicija grindžiama principu „nepakenk“: problemos nustatymas ar diagnozė neturi daryti moralinio spaudimo mokinio asmenybei, žeminti jo savęs vertinimą, galinti nesutarimų su tėvais ir bendraklasiais;
  • Griežtas paslapties saugojimas;
  • Lygios  galimybės  -  kiekvienam  mokiniui    laiduojamas pagalbos prieinamumas;
  • Visuotinumas  -  Pagalba teikiama visiems  tos   Mokyklos mokiniams, kuriems jos reikia;
  • Kompleksiškumas - Pagalba teikiama pagal poreikį kartu  su kitomis  švietimo  sistemos pagalbos mokiniui  teikimo   formomis;
  • Individualumas  -  Pagalba  teikiama  atsižvelgiant    į konkretaus mokinio ar konkrečios Mokyklos problemas.
Funkcijos:
1. Įvertinimo:
  • Mokinio požiūrio į mokymąsi ir charakterio bei elgesio pažinimas;
  • Socialinės raidos ir dabartinės situacijos, vaidmens tarp bendraamžių analizė;
  • Dominuojančių vertybių išskyrimas;
  • Mokinio potencialių galimybių ir gebėjimų nustatymas.
2. Korekcinė-konsultacinė:
  • Pagalbos priemonių, rekomendacijų, konsultavimo pedagogams, tėvams, bendraklasiams rengimas;
  • Tiesioginis korekcinis poveikis mokinio asmenybei bendravimo ar kontakto eigoje.
3. Koordinacinė:
  • Mokinio, patekusio į nepalankias sąlygas, interesų apsauga;
  • Darbo su šeima proceso eigoje keliamas vaiko statusas ir atstatomi pašliję ryšiai su tėvais;
  • Darbo ar mokymosi aplinka proceso eigoje keičiamas negatyvus požiūris, kurį suformavo klasės auklėtojas, dalyko mokytojas ar bendraklasiai.
Pagalbos teikimo formos:
  • individualus  darbas  su mokiniu - parama  krizių   metu, socialinių ir pedagoginių mokinio problemų sprendimas;
  • darbas su grupe - socialinių ir gyvenimo įgūdžių  ugdymas.
  • darbas  su mokinio šeima, jo atstovais pagal įstatymą   - pagalba   sprendžiant  problemas,  trukdančias  vaiko    ugdymosi procesui, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos  bendradarbiavimo stiprinimas.
  • darbas su mokyklos bendruomene - saugios aplinkos  kūrimas ir  palaikymas;  savivaldos aktyvinimas, bendradarbiavimas su   mokytojais, mokyklos administracija ir kt.;
  • darbas  su  vietos  bendruomene  -  ryšių  tarp    vietos bendruomenės  ir mokyklos palaikymas;
  • darbas su socialiniais partneriais (vaiko teisių  apsaugos tarnyba, pedagogine psichologine tarnyba, policija,  seniūnijų  socialiniai darbuotojai, dienos centru,    krizių, vaiko  raidos, pirminės sveikatos priežiūros centrai, vaikų neformaliojo švietimo mokyklos ir kt.) siekiant  užtikrinti Pagalbos veiksmingumą ar kuriant socialinių pedagoginių  problemų prevencijos sistemą.
Socialinė pedagogė                             Virginija Ratiukienė                                                                                   

2015. Veiksmo savaitė ,,BE PATYČIŲ"

100_7776pattycioas2015

Iniciatyvą organizuojanti „Vaikų linija“ pakvietė dalyvauti ir palaikyti „Veiksmo savaitę“ įstaigas, kurios nori kartu stabdyti patyčių plitimą mūsų šalyje. Pilaitės gimnazijos Vaiko gerovės komisija atsiliepė į šį kvietimą ir kaip kiekvienais metais kovo mėnesio paskutinę savaitę gimnazijoje organizavo „Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ 2015“..

Pagalbos vaikui grupė

2008/2009 m.m.

Uždaviniai:

  • Mokinių asmenybinių savybių, elgesio nukrypimų ir mokymosi sutrikimų priežasčių studijos;
  • Priemonių ir programos, skirtos atitinkamoms priežastims šalinti ar koreguoti, numatymas ir taikymas;
  • Konsultacijos, sprendžiant sudėtingas ir konfliktas situacijas.
  • Šalinti  priežastis, dėl kurių mokiniai  negali   lankyti mokyklos ar vengia tai daryti;
  • Sugrąžinti į Mokyklą jos nelankančius mokinius;
  • Padėti mokiniui adaptuotis Mokykloje.

Principai:

  • Vaiko gerovės ir pedagoginių tikslų prioritetas;
  • Etinė komandos narių pozicija grindžiama principu „nepakenk“: problemos nustatymas ar diagnozė neturi daryti moralinio spaudimo mokinio asmenybei, žeminti jo savęs vertinimą, galinti nesutarimų su tėvais ir bendraklasiais;
  • Griežtas paslapties saugojimas.
  • lygios  galimybės  -  kiekvienam  mokiniui    laiduojamas pagalbos prieinamumas;
  • visuotinumas  -  Pagalba teikiama visiems  tos   Mokyklos mokiniams, kuriems jos reikia;
  • kompleksiškumas - Pagalba teikiama pagal poreikį kartu  su kitomis  švietimo  sistemos pagalbos mokiniui  teikimo   formomis
  • individualumas  -  Pagalba  teikiama  atsižvelgiant    į konkretaus mokinio ar konkrečios Mokyklos problemas.

Funkcijos:

1. Įvertinimo:
  • Mokinio požiūrio į mokymąsi ir charakterio bei elgesio pažinimas;
  • Socialinės raidos ir dabartinės situacijos, vaidmens tarp bendraamžių analizė;
  • Dominuojančių vertybių išskyrimas;
  • Mokinio potencialių galimybių ir gebėjimų nustatymas.
2. Korekcinė-konsultacinė:
  • Pagalbos priemonių, rekomendacijų, konsultavimo pedagogams, tėvams, bendraklasiams rengimas;
  • Tiesioginis korekcinis poveikis mokinio asmenybei bendravimo ar kontakto eigoje.
3. Koordinacinė:
  • Mokinio, patekusio į nepalankias sąlygas, interesų apsauga;
  • Darbo su šeima proceso eigoje keliamas vaiko statusas ir atstatomi pašliję ryšiai su tėvais;
  • Darbo ar mokymosi aplinka proceso eigoje keičiamas negatyvus požiūris, kurį suformavo klasės auklėtojas, dalyko mokytojas ar bendraklasiai.
Pagalbos teikimo formos:
  • individualus  darbas  su mokiniu - parama  krizių   metu, socialinių ir pedagoginių mokinio problemų sprendimas;
  • darbas su grupe - socialinių ir gyvenimo įgūdžių  ugdymas.
  • darbas  su mokinio šeima, jo atstovais pagal įstatymą   - pagalba   sprendžiant  problemas,  trukdančias  vaiko    ugdymosi procesui, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos  bendradarbiavimo stiprinimas.
  • darbas su mokyklos bendruomene - saugios aplinkos  kūrimas ir  palaikymas;  savivaldos aktyvinimas, bendradarbiavimas su   mokytojais, mokyklos administracija ir kt.;
  • darbas  su  vietos  bendruomene  -  ryšių  tarp    vietos bendruomenės  ir mokyklos palaikymas;
  • darbas su socialiniais partneriais (vaiko teisių  apsaugos tarnyba, pedagogine psichologine tarnyba, policija,  seniūnijų  socialiniai darbuotojai, dienos centru,    krizių, vaiko  raidos, pirminės sveikatos priežiūros centrai, vaikų neformaliojo švietimo mokyklos ir kt.) siekiant  užtikrinti Pagalbos veiksmingumą ar kuriant socialinių pedagoginių  problemų prevencijos sistemą.


Socialinė pedagogė   Virginija Ratiukienė