Pilaitės istorija
Pažymėti Buivydiškių buv. Dvaro sodybos fragmentai, spėjama koplyčios vieta, spėjamos kapinės, Vikeliškės piliakalnis, Pilaitės buv. Dvaro sodybos fragmentai, Pilaitės piliavietė, Gudelių piliakalnis, Pasienių senovės gyvenvietė, Pasienių senovės gyvenvietė II.
Pilaitės pilis
Pilis stovėjo Pilaitės mikrorajone Vilniuje. Buvo įsikūrusi dabartiniame miške, Sudervėlės upelio kairiajame krante, prie pat Pilaitės dvaro. Šalia stūkso kitas nežinomos kilmės piliakalnis, kuris vadinamas Kryžiuočių kapais. Jis mena, jog čia vykdavo mūšiai su kryžiuočiais. Pilis stačiakampio formos, apie 60 metrų ilgio ŠR–PV kryptimi, apie 45 m pločio ŠR dalyje ir apie 55 m – PV dalyje.
Pilis stovėjo Pilaitės mikrorajone Vilniuje. Buvo įsikūrusi dabartiniame miške, Sudervėlės upelio kairiajame krante, prie pat Pilaitės dvaro. Šalia stūkso kitas nežinomos kilmės piliakalnis, kuris vadinamas Kryžiuočių kapais. Jis mena, jog čia vykdavo mūšiai su kryžiuočiais. Pilis stačiakampio formos, apie 60 metrų ilgio ŠR–PV kryptimi, apie 45 m pločio ŠR dalyje ir apie 55 m – PV dalyje.
Pilaitės piliavietės teritorija. Pilyje matosi du bokšteliai kurių sienos buvo 1,5-2,5 metrų storumo, o vidus 2 metrų skersmens.
„Kuriame respubliką“ kraštotyros projekto, dailės grupės darbas: kuratorė Giedrė Slavinskienė.
Piešė: Ilona Chodarionok, Brigita Dvariakovaitė, Dominyka Latukaitė ir Laurynas Bajoras.
Atkasti pilies sienų muro fragmentai, įrodantys, jog kadaise čia stūksojo pilis.
Archeologai atkasė daug įvairių karūnėlių, koklių.
Atkasti Mūro fragmentai, karniziniai kokliai.
Mūro fragmentai.
Mūro ir karūnėlių fragmentai.
Pilaitės dvaro oficinos planas, arch. K. Gregotovičius. 1829 m.
Dvaras įkurtas XVI amžiuje, kai Pilaitė atiteko Viršilų giminei. 1827 m. Pilaitę nupirko Vilniaus universitetas. Universiteto žemės ūkio katedros vedėjo Mykolo Očapovskio prašymu čia buvo įsteigtas pavyzdinis ūkis, ir pirmoji Lietuvoje agronomijos mokykla. Taip pat buvo pastatyta medinė oficina su mūriniais priestatai. Viename jos gale buvo priemenė ir du kambariai, kitoje pusėje gyveno dvaro valdytojas ir dvaro tarnai.
19 a. trečio dešimtmečio pabaigoje dvaro sodyboje buvo trys gyvenamieji namai. Sode stovėjo penkių kambarių.gyvenamas namas. Antras – ilga medinė oficina su mūriniais priestatai. Viename jos gale buvo priemenė ir du kambariai, kitoje pusėje gyveno dvaro valdytojas ir dvaro tarnai. Prie tvenkinio buvo pastatytas naujas mūrinis gyvenamas namas su rūsiu, dengtas čerpėmis. Tas, 19 a. pradžioje statytas pastatas stovi ir dabar.
Pilaitės dvaro žemių 1828 m. planas, matininkas J. Šantiras.
Pilaitės dvaro žemių planas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje.
Pilaitės dvaro žemių 1828 m. plano dalis.
Pilaitės dvarvietė yra kairėje kelio į Sudervę pusėje, Piliakalnio gatvėje, Vilniaus miesto ribose. Šis miesto rajonas vadinamas tuo pačiu pavadinimu, kaip ir buvęs dvaras, žinomas nuo 15 amžiaus.
Daugelį dešimtmečių vyko teisminiai ginčai dėl valdinio Pilaitės ir privataus Buivydiškių dvarų žemės ribų.
Herbai
Kraštotyros būrelis ,,Senoji ir naujoji Pilaitė”, vadovas P. Bakanas